Eliminaatiodieetti koiralle ja kissalle - Kattava opas - Muotitassu

Eliminacinė dieta šunims ir katėms - Išsamus vadovas

Lukuaika: 12 min

Kas yra eliminacijos dieta ir kada ji reikalinga?

Eliminacijos dieta yra laikinas, griežtai apribotas maitinimo eksperimentas, kurio metu nustatoma, ar augintinio (šuns ar katės) simptomus sukelia tam tikras maisto alergenas[1]. Praktikoje eliminacijos dietos metu augintinis maitinamas vienu vieninteliu nauju maistu kelias savaites, visi ankstesni maisto produktai ir skanėstai pašalinami. Jei augintinio odos ar žarnyno simptomai pagerėja eksperimento metu ir vėl pasireiškia, kai senas maistas vėl įvedamas, galima daryti išvadą, kad simptomus sukėlė maisto produktas[2][3]. Vienintelis patikimas būdas nustatyti maisto alergiją yra būtent eliminacijos dieta, po kurios atliekamas kontroliuojamas originalaus maisto poveikis[4].

Eliminacinė dieta rekomenduojama, kai, pavyzdžiui, įtariama maisto alergija dėl pasikartojančių odos ar žarnyno problemų. Tačiau prieš pradedant dietą svarbu išgydyti kitas galimas problemas, tokias kaip ausų ar odos infekcijos, nes mitybos pokyčiai nepagerins, pavyzdžiui, bakterijų ar mielių sukeltų uždegimų[5][6]. Taipūs parazitai (pvz., blusos) ir aplinkos alergenai taip pat turi būti kontroliuojami, kad nesimaišytų su maisto bandymo rezultatais. Veterinaras gali įvertinti augintinio būklę ir patarti dėl dietos laikymosi, nes eliminacinė dieta reikalauja savininko įsipareigojimo ir kruopštumo.

Dėmesio: Eliminacinė dieta netinka visoms situacijoms. Jos įmanoma, jos stengiamasi vengti augančių šuniukų, nėščių ar labai silpnų individų, nes vienpusė mityba gali sukelti jiems maistinių medžiagų trūkumą[7]. Esant reikalui, veterinaras gali pritaikyti augančiam augintiniui eliminacinę dietą, tačiau paprastai alergijos tyrimai stengiamasi planuoti ne augimo ar nėštumo laikotarpiu.

Alergijos ir atopija naminiams gyvūnams – paplitimas ir priežastys

Naminių gyvūnų alergijas galima apytikriai suskirstyti į atopinius polinkius, susijusius su aplinka (pvz., žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsiai) ir maisto alergijas. Šunims atopija (arba atopinis dermatitas) yra aiškiai dažnesnė – manoma, kad apie 10–15 % šunų kenčia nuo atopijos, kurią sukelia aplinkos alergenai[8]. Maisto alergijos yra retesnės: literatūros apžvalgose nurodoma, kad tik apie 1–2 % šunų ir mažiau nei 1 % kačių, apsilankančių pas veterinarą, serga tikra maisto alergija[9]. Kita vertus, tarp tų gyvūnų, kurie turi lėtinių odos simptomų (niežėjimą, bėrimą ir pan.), gana didelė dalis galiausiai paaiškėja esantys maisto alergiški: įvairiuose tyrimuose net 9–40 % šunų ir 12–21 % kačių, turinčių ilgalaikį niežėjimą, buvo maisto alergiški[9]. Tai reiškia, kad maistas yra svarbus daugeliui odos problemų turinčių gyvūnų ligų, nors visiškai maisto sukeltos alergijos visoje populiacijoje yra gana retos.

Iš ko kyla alergijos? Alergija yra imuninės sistemos pernelyg didelis reagavimas medžiagai, kuri paprastai turėtų būti nekenksminga. Paveldimas polinkis vaidina didelį vaidmenį – tam tikrų veislių, tokių kaip labradoro retriveriai, vokiečių aviganiai, prancūzų buldogai ir westie terjerai, dažnai pasitaiko tiek atopinės odos ligos, tiek maisto netoleravimo[10]. Aplinkos veiksniai, odos apsauginio barjero susilpnėjimas ir pasikartojantis alergeno poveikis (pvz., tam tikri žiedadulkės ar bendri mityboje esantys baltymai) gali sukelti simptomus. Taip pat katės gali išsivystyti atopiją ir maisto alergijas, nors apie kačių atopijos mechanizmus yra mažiau tyrimų[11]. Svarbu suprasti, kad alergijos yra lėtinės ligos – jos nepraeina savaime, tačiau simptomai gali būti valdomi vengiant alergijos sukėlėjų ir prireikus vartojant vaistus. Maisto alergijos gydyme vengiamas maistas, sukeliantis simptomus, o pirmasis žingsnis yra nustatyti, kokia medžiaga sukelia reakciją, taikant eliminacinę dietą.

Labradoro retriveris kenčia nuo atopijos ir niežėjimo

Maisto alergijos simptomai ir dažniausi alergenai

Simptomai: Tipiškiausias maisto alergijos simptomas augintiniui yra ir su juo susiję odos simptomai. Šunims maisto alergija dažnai sukelia panašią niežtinčią odos problemą kaip atopija: šuo gali kasytis ir laižyti save, ypač letenas, ausis, snukį, pilvą ir uodegos galą, o odoje atsiranda paraudimas, spuogeliai, plaukų slinkimas ar uždegimai[12]. Pasikartojantys išorinės ausies uždegimai šunims yra dažnas lėtinės alergijos (tiek maisto, tiek aplinkos) požymis[13]. Katėms su maistu susijęs niežėjimas dažnai pasireiškia galvos ir kaklo srities kasymu bei bendru odos dirginimu; jos taip pat gali perdaug laižyti kailį, kas sukelia plaukų lūžinėjimą ar pleiskanojimą be plaukų[14]. Tiek katėms, tiek šunims alerginiai odos simptomai kartais gali pasireikšti įvairiomis odos reakcijomis, tokiomis kaip dilgėlinė, patinimas (angioedema) ar hot spot odos bėrimai, tačiau šie yra retesni maisto alergijoje[15].

Daugelis maisto alergiškiems augintiniams pasireiškia ir virškinimo trakto simptomai šalia odos problemų. Dažniausi yra lėtinis arba periodinis viduriavimas, minkštos išmatos, padidėjęs tuštinimosi poreikis (daugiau nei ~3 kartus per dieną), pilvo pūtimas ir kartais vėmimas[16]. Kai kuriems augintiniams vieninteliai simptomai gali būti susiję su žarnynu – pavyzdžiui, katė gali dažnai vemti arba šuo gali turėti nuolatinių virškinimo problemų be reikšmingų odos simptomų. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į visus simptomus: vien niežėjimas ar vien viduriavimas neišskiria maisto alergijos. Alergijos taip pat gali sustiprinti viena kitos poveikį; pavyzdžiui, apie 30 % maisto alergiškų augintinių tuo pačiu metu serga atopija[17], todėl simptomai gali būti stipresni ir įvairiapusiškesni.

Dažniausi alergenai: Augintinis gali alergizuoti praktiškai bet kokiam maiste esančiam baltymams. Šunims dažniausi maisto alergenai pagal tyrimus yra jautiena, pieno produktai, vištiena, kviečiai ir aviena, taip pat šiek tiek sojos, kukurūzų, kiaušinių, kiaulienos, žuvies ir ryžių[18][19]. Dažnumas iš dalies paaiškinamas tuo, kad šios sudedamosios dalys buvo labai dažnos šunų maisto žaliavos[20]. Katėms, savo ruožtu, jautiena, žuvis ir vištiena išsiskiria kaip maisto alergijų priežastys[18]. Taip pat kviečiai, kukurūzai, pieno produktai ir aviena yra nurodyti kaip katėms alergizuojantys alergenai, nors rečiau[21]. Suomijos veterinarų nuomone, dažniausios maisto alergijos priežastys yra dažnai naudojami baltymai: „jautiena, pieno produktai, vištiena, aviena, žuvis, kiaušiniai, kukurūzai, kviečiai ir soja“[22]. Svarbu pažymėti, kad grūdų alergija augintiniams yra žymiai retesnė nei alergija gyvūninės kilmės baltymams[23]. Grūdų glitimo jautrumas šunims yra galimas (kai kurioms veislėms, pavyzdžiui, kviečių terjerams), tačiau daugumai maisto alergiškų šunų kaltininkas yra kažkoks mėsos pagrindu pagamintas ingredientas.

Paprastai alergija išsivysto dėl maisto, kurį augintinis vartojo ilgą laiką – imuninė sistema užtrunka, kol jautrėja. Todėl jaunas gyvūnas gali būti alergiškas net pažįstamam maisto produktui, o alergija nebūtinai pasireiškia iš karto pradėjus naują maistą[24]. Maisto alergijos paprastai prasideda jauname suaugusiame amžiuje (apie 1–4 metų), tačiau tiek labai jauniems šuniukams (<6 mėn.), tiek vyresniems augintiniams maisto alergija gali pasireikšti pirmą kartą[24]. Skirtingai nei atopijoje, maisto alergijose nėra ypatingo lyties dominavimo[25]. Kai kurių veislių (pvz., vokiečių aviganis, labradoras, westis) maisto alergija pasitaiko dažniau nei vidutiniškai[10], tačiau alergija gali pasireikšti visų veislių gyvūnams.

Labradoro retriveris laižo savo leteną

Eliminacinės dietos įgyvendinimas praktikoje

Eliminacinės dietos tikslas yra rasti augintiniui tokį mitybos režimą, kuris nesukeltų alerginių simptomų ir patvirtintų maisto alergijos diagnozę atliekant provokacinį testą. Žemiau pateikiamas žingsnis po žingsnio veterinarų rekomenduojamas procesas, kaip įgyvendinti eliminacinę dietą šuniui ar katei[26][27]. Planą verta verta patartina sudaryti kartu su veterinaru, kad augintinis gautų visas reikalingas maistines medžiagas ir bandymo metu. Atminkite, kad dietos metu būtina būti itin atidiems: net ir nedidelis draudžiamo maisto kiekis gali sugadinti bandymo rezultatus[28].

Dietos pasirinkimas: Eliminiacinėje dietoje augintinis pereina valgyti tik vieną naują maistą, kurio jis niekada anksčiau nevalgė. Yra trys variantai: (1) specializuotas pilnavertis pašaras, kuriame yra tik vienas naujo tipo gyvūninis baltymas (ir vienas angliavandenių šaltinis)[29], (2) specializuotas maistas, kuriame baltymai yra suskaidyti hidrolizės būdu į tokias mažas daleles, kad organizmas jų neidentifikuoja kaip alergenų[30], arba (3) naminė dieta iš vienos naujos mėsos ir vieno naujo augalinio arba grūdų šaltinio[31][7].

Veterinarai gali rekomenduoti, pavyzdžiui, veterinarijos klinikose prieinamus hipoalerginius paruoštus maisto produktus (kaip Royal Canin Anallergenic/Hypoallergenic, Hill’s z/d)[30] arba riboto ingredientų sąrašo vieno baltymo maisto produktus (kaip elnių-bulvių pagrindu sudaryti dietiniai maisto produktai)[32]. Tačiau daugelis savininkų nori naudoti natūralų maistą, todėl geras pasirinkimas yra naminiai patiekalai arba aukštos kokybės monoproteininis pilnavertis maistas iš naujo baltymų šaltinio. Svarbiausia, kad pasirinkta dieta būtų visiškai nauja augintiniui (alergenai, kuriems augintinis jau yra jautrus, neturi būti įtraukti)[7] ir pageidautina pilnavertis maistas, iš kurio gyvūnas ilgalaikėje perspektyvoje gauna visas reikalingas maistines medžiagas[29].

Kaip pavyzdį natūralių ir paprastų eliminacinės dietos maisto variantų galima paminėti Muotitassu asortimente esančius Mr.Bones Dry BARF -pilnaverčius maisto produktus, kuriuose kiekviename yra tik vienas gyvūnų baltymų šaltinis ir aiškiai apribota sudėtis. Šie oro džiovinti maisto produktai yra prieinami keliomis skonio variacijomis, tokiomis kaip: laukinis elnias, kalakutas, muflonas, jautiena, vištiena ir Iberijos kiaulė (laukinė kiaulė) – visi receptai sudaryti iš 90 % mėsos ir 0 % grūdų ar dirbtinių priedų. Monoproteininė, ribota sudėtis palengvina alergenų valdymą. Pastaba: Visada patikrinkite produkto sudėtį, kad į maistą nebūtų pridėta jokių anksčiau augintiniui duotų žaliavų (pvz., kai kurie laukinės mėsos pagrindu pagaminti maisto produktai gali turėti nedidelius kiekius jautienos žaliavų, tokių kaip skrandis, skonio pagerinimui[35]). Jei reikia, galite pasitikrinti pas mus.

Kai tinkamas dietinis maistas parinktas, tęskite taip:


  1. Pereinamasis prie naujo maisto: Palaipsniui pereikite prie pasirinkto eliminacinio dietinio maisto, pageidautina per kelias dienas[36]. Staigus mitybos pokytis gali sukelti virškinimo sutrikimų, todėl palaipsnis pereinamasis laikotarpis padeda išvengti nereikalingų simptomų. Kai augintinis visiškai pereina prie naujo maisto, užfiksuokite eliminacinės dietos pradžios dieną. (Jei augintinis buvo gydomas vaistais odos ar ausų uždegimams, oficiali dietos pradžios diena skaičiuojama tik tada, kai oda yra išgydyta ir gydymas nutrauktas[6].)
  2. Dietos etapas – griežtas 8–12 savaičių eliminacijos laikotarpis: Maitinkite augintinį tik pasirinktu eliminacijos dietiniu maistu ne trumpiau kaip 8 savaites (kai kuriais atvejais 10–12 savaičių, jei simptomas yra tik odos niežėjimas)[37][26]. Šiuo laikotarpiu nieko kito duoti negalima. Atkreipkite dėmesį į visos šeimos ir aplinkos veiklą: augintinis negali slapta valgyti, pavyzdžiui, kito šuns maisto, nuo grindų nukritusių maisto likučių ar žmonių duodamų gabalėlių. Laikykite skanėstus, kramtukus, užkandžius ir maisto papildus pertraukos režimu – prireikus galite apdovanoti augintinį duodami mažus kiekius jo dietinio maisto kaip skanėstą[38]. Taip pat reikia vengti, pavyzdžiui, geriamųjų vaistų ar vitaminų, kuriuose skonio medžiaga yra vištienos kepenys ar pan.[28]. Augintinis gali gerti tik vandenį (ne pieno ar jokių papildomų skonių)[39]. Griežtos dietos esmė yra ta, kad augintinio organizmas išsivalo nuo ankstesnių alergenų ir galimi alergijos simptomai nurimsta. Dietos metu verta vesti simptomų dienoraštį – kas savaitę užrašykite augintinio odos būklę, niežėjimo intensyvumą, ausų būklę, išmatų kokybę ir pan., kad galėtumėte pastebėti pažangą. Dažnai, pavyzdžiui, odos niežėjimas pradeda mažėti po 4–6 savaičių, o po maždaug 8 savaičių dauguma maisto alergiškų gyvūnų teigiamai reaguoja į dietą[9]. Jei simptomas buvo tik skrandžio sutrikimas, pasveikimas gali įvykti greičiau (per 2–3 savaites)[40]. Nepertraukite dietos, net jei simptomai sumažėtų – svarbu išbandymą užbaigti bent jau rekomenduojamu laiku, kad rezultatas būtų patikimas.
  3. Ekspozicijos etapas – grįžkite prie pradinio maisto: Kai eliminacinė dieta truko pakankamai ilgai ir gyvūno simptomai akivaizdžiai palengvėjo, laikas patikrinti alergijos buvimą. Veterinarai rekomenduoja atlikti pakartotinę ekspoziciją: grąžinkite gyvūno pradinį maitinimą (t. y. tą maistą/skanėstus, kuriuos gyvūnas valgė prieš dietą) įprastai[41]. Stebėkite, ar simptomai grįžta. Alergiškam gyvūnui simptomai paprastai atsinaujina per kelias dienas nuo ekspozicijos pradžios, tačiau kai kuriais atvejais gali praeiti net 1–2 savaitės, kol niežulys ar kiti simptomai vėl sustiprėja[42]. Užfiksuokite, ką ir kada gyvūnas gavo ekspozicijos etape ir ar pasireiškė simptomai. Jei per kelias savaites neįvyksta jokių pokyčių, pradinis maistas tikriausiai nesukėlė simptomų, ir dietos bandymas yra neigiamas (t. y. maisto alergija bent jau testuotu maitinimu nenustatyta).
  4. Rezultatų vertinimas: Jei augintinio simptomai grįžta veikiant, tai patvirtina, kad tai buvo maisto alergija arba -jautrumas[42][43]. Tokiu atveju grįžtama prie eliminačinės dietos maisto ir vėl laukiama, kol simptomai nurims (tai gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesio)[44]. Jei simptomai neišnyko veikiant, augintinis nealergiškai nereagavo į pradinį maistą. Tokiu atveju verta apsvarstyti kitas priežastis: daugelis odos problemų kyla, pavyzdžiui, dėl atopijos arba kito maisto produkto, kuris nebuvo išbandytas. Jei gyvūnas jautėsi blogai tiek dietos metu, tiek prieš ją, maisto alergija yra mažai tikėtina – verta pasitarti su veterinaru dėl tolesnių tyrimų arba kitos rūšies eliminačinės dietos su kitu maistu[45][46].
  5. Alergeno nustatymas: Aprašytais žingsniais nustatoma, ar augintinis turi maisto alergiją, ar ne. Jei alergija patvirtinama, kitas klausimas yra kokiam ingredientui augintinis yra alergiškas. Kai kurie savininkai nelaiko būtina tiksliai nustatyti kaltininko ingredientą, o tiesiog maitina augintinį tik ta dieta, kuri aiškiai tinka (jei tai pilnavertis maistas, tai galima saugiai daryti ir ilgą laiką[47]). Tačiau dažnai naudinga nustatyti alergeną, kad mityboje būtų daugiau įvairovės. Nustatymas praktiškai atliekamas maisto ingredientų bandymais: grąžinamas saugus maistas kaip pagrindas eliminuojančios dietos metu, ir prie jo pridedamas vienas testuojamas žaliavos ingredientas po vieną maždaug dviem savaitėms[48][49]. Pavyzdžiui, pradedama nuo baltymų – augintiniui duodama vištiena šalia eliminuojančio maisto dvi savaites ir stebima, ar pasireiškia simptomai. Jei ne, vištiena greičiausiai nėra alergijos priežastis; tada bandomas kitas ingredientas. Jei pasireiškia simptomai, rastas tikėtinas alergenas, ir jo bandymas nedelsiant nutraukiamas, grįžtama prie saugaus maisto laukiant simptomų palengvėjimo prieš bandant kitą ingredientą. Tokiu būdu žingsnis po žingsnio galima nustatyti, kokius mėsos, grūdų ir kitus ingredientus augintinis toleruoja, o kurie sukelia alergiją. Rezultatas padeda sudaryti nuolatinę augintinio mitybą iš komercinių hipoalerginių maisto produktų arba naminio maisto su tinkamais receptais[50][51].

Atopija sergantis shiba guli savo guolyje

Patarimai, kaip sėkmingai laikytis eliminacinės dietos


  • Planuokite iš anksto ir būkite nuoseklūs. Tinkamos eliminacinės dietos maisto radimas gali pareikalauti pastangų. Pasitarkite su veterinaru apie galimybes ir pasirinkite tokį maistą, kurio galėsite pakankamai įsigyti visam dietos laikotarpiui. Kai dieta prasideda, griežtai laikykitės taisyklių – net vienas „neteisėtas užkandis" gali sukelti alergiškam šuniui simptomų kelias savaites, kas paneigtų bandymo patikimumą. Praneškite visiems šeimos nariams apie dietos svarbą, kad niekas slapta nemaitintų augintinio kitu maistu.
  • Veskite simptomų dienoraštį. Kas savaitę užsirašykite augintinio būklę (odos būklę, niežėjimo laipsnį, plaukų slinkimą, ausų švarumą, išmatų kokybę, vėmimą ir pan.). Taip objektyviai įvertinsite, ar eliminacinė dieta padeda. Daugeliui augintinių reikia 6–8 savaičių, kad alergijos simptomai pagerėtų[27], tad būkite kantrūs – greitų rezultatų ne visada pasitaiko. Dienoraštis taip pat naudingas veterinarui, kai aptariate rezultatus.
  • Tvarkykite lydinčias problemas. Jei augintinis turi niežtinčias bėrimus, antrines bakterines ar grybelines infekcijas arba, pavyzdžiui, ausų uždegimą, greičiausiai jam reikės gydymo šių problemų dietos pradžioje metu. Alerginės odos gijimas pagreitėja, kai uždegimai gydomi nepriklausomai nuo negalavimo. Eliminacinės dietos pradžioje veterinaras dažnai skiria niežulį mažinančius vaistus arba šampūnus, kad pagerėtų augintinio savijauta – šie paprastai nutraukiami dietos pabaigoje, kai matoma, ar padeda vien tik mityba[52]. Taip pat svarbu palaikyti parazitų kontrolę (utėlės, žarnų kirmėlės).
  • Pasirinkite skanėstus ir kramtukus tinkamai. Dietos metu vengiama visų maisto produktų, nepriklausančių dietai[28]. Šunims siūlykite kramtyti, pavyzdžiui, nailoninius ar guminius žaislus vietoje tikrų kaulų. Jei norite duoti skanėstų, paprastai galite naudoti dietinį maistą: daugelis gyvūnų mėgsta skanėstus ar džiovintus mėsos gabalėlius kaip gardumyną, kai jie duodami iš rankos. Taip pat galima naudoti 100% tos pačios baltymų rūšies džiovintą mėsą (be priedų) – pavyzdžiui, jei dieta yra tik elnias, kaip atlygį galima duoti mažais gabalėliais džiovintos elnienos, kad dieta būtų laikomasi. Mr.Bones skanėstuose yra gerų tos pačios baltymų rūšies alternatyvų, todėl galite sudaryti mažiau ribojantį rinkinį: Dry BARF maistas, skanėstai ir užkandžiai. Jei reikia, kreipkitės į mus pagalbos.
  • Sekite augintinio svorį ir bendrą būklę. Eliminacinė dieta gali sukelti pokyčius augintinio svoryje, ypač jei mityba visiškai keičiasi. Reguliariai sverkite augintinį ir įvertinkite, ar jo idealus svoris išliko – prireikus koreguokite maisto kiekį pagal veterinaro nurodymus. Taip pat įsitikinkite, kad dietinis maistas yra pilnavertis (sudaro būtinosios maistinės medžiagos tinkamu santykiu). Pavyzdžiui, namų ir žaliavalgės dietose svarbu pridėti reikiamus vitaminus ir mikroelementus pagal specialisto parengtą receptą, kad ilga eliminacinė dieta nesukeltų trūkumų[31]. Kokybiškas paruoštas pilnavertis maistas (pvz., veterinarų hipoalerginiai maisto produktai arba kokybiškas monoproteininis džiovintas BARF) yra subalansuotas ir saugus vartoti kelis mėnesius.

Pabaigai

Alergijos ir atopinio dermatito nustatymas reikalauja kantrybės, tačiau sėkminga eliminačinė dieta gali žymiai palengvinti augintinio gyvenimą. Jei eliminačinė dieta patvirtina maisto alergiją, ateityje svarbu vengti nustatytų alergenų augintinio mityboje. Laimei, šiandien yra daug alternatyvų alergiškiems augintiniams: yra hipoalerginių specialių pašarų, natūralių maisto produktų, pagrįstų naujais baltymais, bei įvairių baltymų šaltinių (taip pat retesnių, tokių kaip laukinė mėsa, vabzdžiai, arklio baltymai ir kt.), iš kurių galima sudaryti saugią mitybą. Pasitarkite su veterinaru apie savo augintinio ilgalaikę mitybą – tikslas yra, kad nepaisant alergijos, šuo ar katė išliktų be simptomų ir gautų įvairiapusę mitybą. Ir net jei jūsų augintinis nėra alergiškas maistui, nepamirškite, kad įvairovė mityboje yra naudinga: tai sumažina riziką jautrėti vienam baltymui ir palengvina galimų būsimų eliminačinių dietų įgyvendinimą, jei augintinis yra įpratęs valgyti įvairius baltymus. Didėjant alergijų paplitimui svarbu rimtai žiūrėti į augintinio simptomus ir ieškoti pagalbos – taip kartu su augintiniu bus išsiaiškinta, koks kelias veda į sveikesnį, niežėjimo neturintį kasdienį gyvenimą.

Šaltiniai:

Kaarinan Eläinlääkäriasema: Kotihoito-ohje eliminaatiodieetti – koira ja kissa[1][54][7][32][45]

FirstVet: Koiran eliminaatiodieetti ja sen toteutus[29][40][41][44][48]

Merck Veterinary Manual: Cutaneous Food Allergy in Animals[9][18][10]

Clinical & Translational Allergy (2018): Atopic dermatitis in cats and dogs[8]

Evidensia Eläinlääkäriasemat: Koiran ruoka-aineallergia[22]

Muotitassu (Mr.Bones Dry BARF produktų aprašymai)[33][34]

Muotitassu (Mr.Bones 100% elnio skanėstas)[53]

[1] [5] [6] [7] [27] [32] [36] [37] [45] [46] [49] [50] [51] [54] Namų priežiūros instrukcija eliminacinei dietai – šuo ir katė - Kaarinan Eläinlääkäriasema Oy

https://kaarinanell.fi/ajankohtaista/ohje/kotihoito-ohjeeliminaatiodieetti-koira-ja-kissa-2/

[2] [3] [26] [28] [29] [30] [31] [38] [39] [40] [41] [42] [43] [44] [47] [48] Šuns eliminacinė dieta ir jos įgyvendinimas | FirstVet

https://firstvet.com/fi/artikkeleita/kuinka-toteuttaa-eliminaatiodieetti-koiralle

[4] [9] [10] [12] [13] [15] [16] [18] [19] [20] [21] [24] [25] Odos maisto alergija gyvūnams - Odos sistema - Merck Veterinary Manual

https://www.merckvetmanual.com/integumentary-system/food-allergy/cutaneous-food-allergy-in-animals

[8] [11] [14] Atopinis dermatitas katėms ir šunims: sudėtinga liga gyvūnams ir savininkams | Klinikinė ir translacinė alergija | Visas tekstas

https://ctajournal.biomedcentral.com/articles/10.1186/s13601-018-0228-5

[17] Šuns maisto alergijos ir sezoninės alergijos - Princess Animal Hospital

https://www.princessanimalhospital.com/resources/blog/september-2020/dog-food-allergies-vs-seasonal-allergies

[22] Šuns maisto alergija - Evidensia Eläinlääkäriasemat

https://evidensia.fi/hoitovinkit/koiran-ruoka-aineallergia/

[23] Ar mano šuniui yra maisto alergija? Simptomai ir dažniausios alergijos ...

https://saraderm.fi/onko-koirallani-ruoka-aineallergia-oireet-ja-yleisemmat-allergian-aiheuttajat/

[33] [34]  Dry BARF Iberico kiaulė – be grūdų pilnavertis maistas šunims - Muotitassu

https://muotitassu.fi/collections/uutuudet/products/mr-bones-dry-barf-iberian-sika-koiralle

[35]  Dry BARF laukinis elnias – be grūdų pilnavertis maistas šunims - Muotitassu

https://muotitassu.fi/collections/uutuudet/products/mr-bones-barf-villi-peura

[52] Penki patarimai, kaip sėkmingai laikytis šuns eliminacinės dietos - Aures oda

https://www.aureselainlaakarit.fi/viisi-vinkkia-koiran-eliminaatiodieetin-onnistumiseen/

[53]  Mr.Bones – Muotitassu